Brazilija

Mainai Brazilija

Miestas - Curitiba
Atsiliepimais dalinasi – Brigita
Mainuose dalyvavo - 2010 metais
Miestas - Mieste turėjau naudotis autobusais, kurie buvo pakankamai brangūs. Vienas įsėdimas kainavo apie 3,50lt.
Praktika - Akušerijos-ginekologijos skyrius. Turėjo prižiūrėti vienas atsakingas gydytojas, tačiau jis išvažiavo atostogauti ir mes gavome kelis kitus gydytojus, kurie mus ir prižiūrėjo. Buvome 3 studentai: aš iš Lietuvos ir dvi studentės iš Ispanijos. Prieš atvykdama į projektą, gavau informaciją, kad turėsime į ligoninę eiti tris kartus per savaitę iki 12val. Tačiau prasidėjus projektui, turėjome eiti kiekvieną dieną ir būti ligoninėje ilgiau nei iki 12 val. Grafikas nuolat keisdavosi, tai taip ir nesupratau, kur ir iki kiek mes turime būti ligoninėje. Dažniausiai teko tik stebėti iš šalies operacijas ir kitus tyrimus, kartais leisdavo patiems apčiuoti, perkutuoti, apžiūrėti ligonį. Kai kurie gydytojai daug šnekėjo ir pasakojo apie įvairias ligas, daug parodydavo, tik, deja, portugalų kalba, kurios aš nemokėjau... O viskas kaip ir turėjo vykti angliškai.
Kelionė - Keliavau autobusu ir lėktuvu. Iš viso turėjau 4 persėdimus pirmyn ir 4 persėdimus atgal. Kelionė buvo gan ilga, su visais lėktuvų ir autobusų laukimais užtrukau apie 3 dienas. Skridau iš Varšuvos ir sumokėjau 2750lt, o už autobusą iki Varšuvos sumokėjau 100lt. Tai, sakyčiau, dar labai pigus variantas pasitaikė.
Apgyvendinimas - Gyvenimo sąlygos tai tikrai buvo labai geros. Gyvenau dideliame name, turėjau atskirą kambarį su atskiru tualetu ir dušu, dideliu balkonu ir geru vaizdu pro jį. Gyvenau ramiame gražiame nuosavų namų rajone. Taigi visam apgyvendinimui galėčiau rašyti 10.
Maitinimas - Maitinimas buvo tik šeimoje, tiksliau galėjau pasiimti viską, ką norėjau iš šaldytuvo. Niekas normalių pusryčių, pietų ar vakarienės neruošdavo, turėdavau kažką pati susimeitrauti iš esamų produktų. Jų šaldytuve nebuvo labai gausiai(pagrinde tik daržovės, o mėsos, sūrio ar kažko panašaus aš ten neradau) ar bent jau ne mano skonio. Taigi į pabaigą pradėjau pati pirktis savo maistą ir kažką gamintis, nes daržovinis maistas pusryčiams, pietums ir vakarienei nelabai viliojančiai atrodė. Pietus dažniausiai valgydavau ligoninėje ar šalia jos. Rinkdavausi bufetinį tipą (panašiai kaip švediškas stalas, sumoki ir gali dėtis kiek nori arba pagal svorį kainą skaičiuoja), kuris buvo nebrangus palyginus su kavinėm ar kitomis maitinimosi įstaigomis. Šiaip viskas ten brangiau, taip pat ir maistas, bet tie bufetėliai buvo netokie ir brangūs. Kažko labai neskanaus ar labai skanaus ir neįprasto ten neradau, galbūt nesu tokia išranki, o maistas nelabai daug ir skyrėsi nuo Lietuvoje esančio.
Visa kita, kas netilpo - Labai patarčiau važiuojantiems į Braziliją bent kiek pramokti portugalų kalbą, nes dauguma žmonių anglų apskritai nesupranta ir ligoninėje yra pakankamai sudėtinga bendrauti. Dar neišvykus būtų gerai tiksliai išsiaiškinti kaip viskas vyks, nes, mano atveju, viskas buvo labai blogai organizuota - ligoninėje mums pareiškė, kad mūsų iš viso nelaukė ir nieko nežinojo apie mus. Reikėtų apsišarvuoti kantrybe, nes niekas, kas ten vyko, nebūdavo laiku ir niekas per daug neskubėdavo. Tik priešpiečiai būdavo laiku. Būdavo pasako, jog operacija prasidės po valandos, nors geriausiu atveju prasidėdavo po trijų valandų ar išvis mes jos nesulaukdavome. Šiaip visi žmonės, su kuriais mes dirbome buvo tikrai draugiški, stengėsi būti paslaugūs ir daug papasakoti, nors ir nemokėjo anglų kalbos. Tačiau kontaktinis asmuo, kuris ir buvo už viską atsakingas, nesugebėjo nieko gerai suorganizuoti, ar galima sakyti pradingo ir paliko viską likimo valiai.

 

Miestas - Vitoria
Atsiliepimais dalinasi – Giedrė
Mainuose dalyvavo – 2010 metais
Miestas - Mieste populiar0s autobusai, nuolatinio mėnesiui nėra, tad tekdavo susimokėti kiekvieną kartą važiuojant, kaina ~3-4Lt.
Praktika – Praktiką atlikau plastinės chirurgijos skyriuje. Oficialiai ligoninėje reikėjo būti 6h per dieną, viena darbo diena per savaitę laisva, kiekvieną dieną gauni šštampą, kad dalyvavai praktikoje. Realiai - niekas tavo ligoninėje praleistų valandų ar dienų neskaičiuoja, iššeini kada nori, kartais iššvis nebūdavo operacijų. Gydytojai labai draugišški, tik jiems sunkoka su anglų kalba, man priskirtas gydytojas beveik nekalbėjo anglišškai. Norint, galima gauti daug praktikos, leidžiama asistuoti per operacijas, atlikti mini operacijas, pavyzdžiui, skin cancer. Nereikėjo nei chalato, nei avalynės, duodavo visą reikalingą chirurginę aprangą.
Kelionė - Keliavau lėktuvu Kaunas-Londonas-Brazilija, su persėdimu Meksikoje, skrydis Londonas-Brazilija kainavo 1800lt (į abi puses).
Apgyvendinimas - Gyvenome dviese, pas studentę bute. Tvarkinga, ššvaru, buvo duota patalynė. Naudojausi jos kompiuteriu, galima buvo eiti į ligoninės kompiuteriu klase. Ne viskas gali tikti brazilišškoms rozetėms.
Maitinimas - Maitinimas ligoninėje (pusryčiai, pietūs), nelabai patiko, tad eidavau užkasti ligoninės teritorijoje esančioje kavinėje. Studentė, pas kurią gyvenau, taip pat nupirkdavo maisto. Maistas kiek brangesnis nei Lietuvoje.
Visa kita, kas netilpo - Socialinė programa buvo kukli: susipažinimo vakarėlis, nacionalinio maisto ir gėrimų vakaras (patariu vežtis "Žalios devynerios"), turas po miestą. Savarankišškai keliavau į Rio de Janeiro. Brazilija iššties didžiulė ššalis, tad ketinantiems daug keliauti reiktų pamirššti apie transportą autobusu ir pirkti kelių skrydžių pasą, kas nėra pigu. Њiaip žmones ypatingai malonūs, linksmi ir draugišški, žišmokite bent kelis portugališškus žodžius ir nuvažiavę į Braziliją susirasite draugų visam gyvenimui.
El.pašštas: giedreea[eta]hotmail[taškas]com

Milda (2011.07), Brazilija, Fortaleza
Įspūdžiai apie miestą Beveik visada - saulėta, temperatūra - apie 30 laipsnių, žmonės yra labai draugiški, bet mieste nėra labai saugu.
Įspūdžiai apie praktiką Praktiką atlikau neurologijos skyriuje. Nevisi gydytojai kalbėjo angliškai, bet, kurie kalbėjo, labai mielai viską paaiškino. Pacientai niekada nekalba angliškai, tad, vykstant į Braziliją, būtų labai gerai mokėti portugališkai. Skyriuje atlikdavau bendrąją ir neurologinę apžiūrą.

Ieva. Brazilija, Teresina (Piaui) 2011 liepa
Įspūdžiai apie miestą: Tai pats karščiausias miestas Brazilijoje (kadangi buvau ten žiemą, tai tik apie 30 laispsnių šilumos). Jame gyvena beveik milijonas gyventojų. Negražus miestas, kuriame nėra lankytimų vietų. Net patys brazilai stengiasi aplenkti šį Teresiną, todėl ir mainų studentai jo nesirenka, o mus visus paskyrė į šį miestą, nes "nebebuvo vietos kitur".
Žmonės smalsūs ir svetingi, be galo svetingi, kad ir kur eitum, visur gali jaustis lyg namie, laukiamas. Tik ten niekas nekalba angliškai.
Įspūdžiai apie – praktiką: Buvau kardiologijos skyriuje. Tai ten tik keletą pacientų, tad veiklos nebuvo daug. 3 kartus per savaitę ėjom į ambulatoriją,o po pietų matavome pacientams kraujospūdžius. Būtų buvę liūdna, jei būčiau buvus tik šiame skyriuje. Tačiau susipažinau su studentais, gydytojais, iš kitų skyrių, ir mano praktika tapo įvairiapusė ir labai gera: kateterizmai, operacijos, intubacijos, gimdymai! Tropinių ligų ligoninėje buvo tokių atvejai, apie kuriuos tik vadovėliuose teko skaityti. Praktika iš tiesų pranoko lūkesčius!
Tik vienas minusas, jog ten niekas nekalba angliškai (ypač pacientai), gal tik vienas kitas gydytojas ar studentas. Tad labai greitai teko bent šiek tiek pramokt, kad būtų galima gauti elementarią informaciją.
Įspūdžiai apie – kelionę: Kelionė truko 2 mėnesius. Bilietai pirmyn atgal kainavo apie 2500Lt. Brazilija nėra pigi šalis keliauti, manau, jog vien dėl atstumų. Tad išleidau daug, bet buvo verta! Įspūdžiai ir patirtis liks visam gyvenimui. Įsimylėjau šalį, žmones, kultūrą, muziką, netgi „bardaką“, vėlavimą.
Įspūdžiai apie - apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas : Gyvenau brazilų šeimoje. Jau nuo pirmos dienos jaučiaus kaip namie. Jie buvo nuostabūs, mylėjo kaip savo vaiką. Labai rūpinosi. Tik dukros kalbėjo angliškai,o tėvai ir tarnaitė - tik portugališkai ir jie norėjo vis bendrauti, tad su žodynais bandėme susišnekėti. Po kurio laiko pradėjau paprastučius sakinius sudėlioti.
Įspūdžiai apie – maitinimą: Maistas fantastiškas. Jų namus tvarko ir maistą gamina tarnaitė, tad maistas buvo nepaprastai skanus!
Visa kita, kas netilpo : Pati geriausia praktika, kelionė, patirtis!
Kontaktiniai duomenys Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.

Atsiliepimais dalinasi: Urtė
Šalis ir miestas, kuriame atlikai praktiką: Brazilija, Santos - SP
Kada dalyvavai mainuose (metai): 2012 rugpjūtis
Įspūdžiai apie miestą: Vieno mėnesio pažinti milžinišką ir įvairiaspalvę Braziliją tikrai per maža. Tačiau tiek užteks parsivežti troškimą ten sugrįžti. Kalbant konkrečiau: saugumas - patartina nevaikščioti apsikarsčius auksais ar nešiotis "per daug" pinigų. Nereikia panikuoti, tiesiog būti apdairiems ir protauti. Santos - tai uostamiestis. Yra paplūdimys, brazilai mielai aprodo ir parodo įdomesnes vietas, tačiau tai nėra ypatingai gražus miestas - urbanistinis, ne itin švarus, tačiau viskas yra pakankamai arti. Portugalų kalbą mokėti yra pravartu nežiūrint to, kad dauguma studentų brazilų šneka angliškai. važiuojant į ši miestą skiepytis nuo geltonojo drugio nebūtina (konsultavausi skiepų kabinete), nebent ketinate toliau pakeliauti - link Amazonės ar panašiai.  Rugpjūtis Brazilijoje yra žiema, tačiau maudytis pilnai galima (oro temperatūra apie 24 laipsniai), be to tai reiškia, kad brazilams mokslo metai.
Įspūdžiai apie praktiką: Pasirinkau bendrosios chirurgijos skyrių savo praktikai. Ligoninė Guilherme Alvaro nėra labai aukšto lygio, tačiau galima pamatyti įdomių atvejų plius daktarai labai geranoriški studentų atžvilgiu. 5 ir 6 kursas Brazilijoje - internatūra, tad studentai asistuoja operacijose - todėl arba jie, arba chirurgai paaiškina operacijos eigą. Taip būna ne visada, nes ne visi vyresnio amžiaus šneka angliškai.  Jeigu esi labai motyvuotas ir reiški susidomėjimą -  siūti ar kitaip prisidėti tikrai leistų. Šiaip ar taip - portugalų kalbos žinios nepamaišytų ypač, jei sumastytumėte rinktis terapinę specialybę mainams - va tada tai būtų sudėtingiau komunikuoti.
Brazilai, kurie buvo ir nebuvo už mus (mainų studentus) atsakingi - draugiški, aktyvūs, linksmi žmonės ir tikrai neleido nuobodžiauti.