Miestas - Olomouc
Atsiliepimais dalinasi – Aistė
Mainuose dalyvavo - 2010 metais
Miestas - nuo bendrabučio per 10 min. galima pėsčiom pasiekti centrą, iki ligoninės apie 25-30 min kelio pėsčiomis ir eiti reikia per parkus, tad gražus kelias. Taip pat mieste važinėja tramvajai ir autobusai, kurie tokie patys kaip Lietuvoje
Praktika - Mano mokslinių mainų tema buvo ,,Steroidinių hormonų receptorių aptikimas įvairiuose audiniuose ir sąsaja su Huntingtono liga" ir priklausiau anatomijos katedrai. Laiko praleisdavau apie 3-4 valandas ir daugiausiai prozektoriumuose. Pamačiau, kiek daug dėmesio skiria, kad studentai įsisavintų anatomijos žinias skrosdami. Tad ir man buvo galima tai daryti, naudotis jų knygom, auditorijom. Ir tikrai buvau labai draugiškai priimta, visiem pristatyta ir visur apvedžiota.
Apgyvendinimas - Mes buvom apgyvendinti bendrabutyje ir tikrai galiu rašyti 10 balų. Viskas naujai suremontuota, patogu, jauku. Visai šalia teka upė ir aplink yra parkas. Maitinimas Pietus valgėm ligoninės valgykloj, kurioje būdavo sunku užsisakyti (meniu čekų kalba), bet tikrai pigu (38 kronos, tai išeitų apie 5 litus) ir skanu. O pusryčius, vakarienę dauguma gaminosi bendrabutyje. Jei valgyti miesto kavinėje, kainos panašios į Lietuvoje esančias (alus pigesnis). Maitinimosi įstaigose reikia turėti savo šaukštą ir šakutę.
Kelionė - Į Čekiją keliavom mašina, kadangi buvom trys lietuviai. Kelionė užima kažkur 13 valandų be ilgesnių sustojimų. Kelionė kainavo apie 600lt, tikrai mažai ir labai džiaugėmės, kad turim mašiną, nes aplankėm daug kitų miestų.
Visa kita, kas netilpo - Šios temos apie Huntingtono ligą neturėjo būti tarp pasirenkamų, kadangi tai nebuvo suderinta su mus prižiūrinčiais dėstytojais ir jie nebuvo pasiruošę. Galiausiai, kad ir kaip stengėsi jie suorganizuoti laboratoriją, nepavyko ir moksliniai mainai buvo nutraukti, rinkausi kitą skyrių ir ten ėjau. Gaila, kad viskas taip išėjo, bet taip pat nesigailiu išvažiavus, nes ėjau tartis su chirurgais ir man leido vaikščioti į operacines su profesiniuose mainuose esančiais žmonėmis, tad laikas tikrai nebuvo prarastas veltui.


Miestas - Olomouc
Atsiliepimais dalinasi – Aurimas
Mainuose dalyvavo – 2010 metais
Miestas - Mieste vieššasis transportas iššvystytas gan puikiai, važinėja tramvajai, autobusai. iki ligoninės nuo gyvenamosios vietos, tramvajumi apie 15 minučių.
Praktika – Mano praktikos vieta buvo Kardiochirugijos klinika. Daugiausia laiko praleisdavau operacinėse. Visi gydytojai laisvai kalbėjo anglišškai, taigi dėl bendravimo sunkumų neišškilo. Dauguma chirurgų noriai pasakojo apie visas manipuliacijas, atliekamas operacijos metu, atsakinėjo į visus klausimus, jei atsakymo nerasdavo - po operacijos eidavome kartu jų iešškoti, konsultuotis su kitais chirurgais. Mane prižiureti turėjo vienas chirurgas, bet iššreišškus norą, galėjau laisvai vaikščioti po kitas operacines ar net nukeliauti į kitus skyrius. Laikas praleistas ligoninėje nebuvo griežtai kontroliuojamas - ateini išš ryto į operaciją, poros valandų trukmės operacija ir jeigu nebėra jėgų būti, galima laisvai keliauti namo. Buvo galima susitarti ir išš viso neateiti kai kuriomis dienomis. Vidutinišškai ligoninėje praleisdavau po 3 - 4 valandas. Išš pradžių operacijas tik stebėdavau, bet kai chirurgai pamatė, kad stoviu prie paciento galvūgalio ne tik dėl to, kad stovėt, bet kad ir kažkiek susigaudau situacijoje - leido keletoje operacijų asistuoti, bet, deja, mainai ėjo į pabaigą ir tokių operacijų nebuvo daug. Pamačiau išš ties daug. Visas pagrindines kardiochirugines operacijas, buvo ir sudėtingų atvejų,tokių kurie praktikoje pasitaiko itin retai.
Kelionė - Keliavome trise automobiliu, taigi kelionė gavosi gan pigi. Tikslaus skaičiaus negaliu pasakyti, nes keliavome dar ir į aplinkines ššalis ir panaššiai. Esmė ta, kad gavosi bent du kartus pigiau nei autobusu, o ir žymiai patogiau.
Apgyvendinimas - Gyvenimo sąlygos buvo puikios. Bent jau man, įpratusiam prie mūsų universiteto,trečiojo bendrabučio sąlygų. Kambariai blokiniai - trims kambariams (kiekviename po du žmones) tenka vienas tualetas ir vienas duššas taip pat virdulys ir virtuvė, kuri visame aukššte yra viena.
Maitinimas - Maitinimui mes gavome dienpinigius, kuriuos sklandžiai galėjome iššleisti ligoninės valgykloje, maistas ten tikrai pigus, bet va dėl Čekišškos virtuvės subtilybių ne visi ir ne visada valgydavo būtent ten.
Visa kita, kas netilpo - Tai buvo pirmoji mano mainų kelionė ir neturėdamas su kuo lyginti negaliu labai objektyviai visko įvertinti. Bet viskas buvo puiku: ir patys čekai, kurie mumis rūpinosi, ir jų organizuota socialinė programa ir ypač mainų dalyviai. O jų buvo daug – 29.
El.pašštas: aurimas[taškas]peckauskas[eta]gmail[taškas]com


Vita, Čekijos respublika, Hradec Kralove, 2011 m.
Įspūdžiai apie miestą:
Miestas - nelabai didelis (kad būtų lengviau įsivaizduoti - už Vilnių mažesnis). Kaip CP paaiškino - Hradec Kralove yra studentų miestas, todėl vasarą ten tuštoka. Nepaisant to, miestas labai gražus: nedidukas, mažų gatvelių išvagotas senamiestis, keli labai gražiai sutvakyti parkai, per miestą teka dvi upės Elbė ir Orlicė, yra puikus vandens pramogų parkas (kažkas panašaus kaip Vilniuje „Vichy", tik mažesnis ir po atviru dangumi)....
Čekijoje žmonės labai draugiški ir paslaugūs. Be abejo, yra ir išimčių, tačiau daugiausia, kiek teko susidurti, tai visi maloniai sutikdavo padėti (jei suprasdavo angliškai). Su Čekijos studentais sutarėm gerai - manau dėl to, kad panašaus metaliteto esam :)
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau Universitetinėje ligoninėje, intensyvios terapijos skyriuje. Pati ligoninė - labai moderni ir šiuolaikiška. Dydis - didesnė nei Santariškių klinikos.
Iš esmės, visa praktika buvo laiko leidimas operacinėse stebint anesteziologų darbą ir, aišku, pačias operacijas. Kadangi mano tutor'ė buvo labai gera, tai kiekvieną dieną praleisdavau vis kitoje operacinėje, vis su kitu gydytoju. Manęs netgi klausė, kokios srities operacinėje norėčiau pabūti (pvz., kardiochirurginėje, ortopedinėje ir t.t.). Visi gydytojai puikiai šnekėjo angliškai, tad jokių problemų dėl kalbos barjero nekilo. Buvo klausiančių, ar kalbu rusiškai, vokiškai. 
Kadangi kiekvieną dieną buvau vis kitur, susipažinau su daugybe puikių specialistų, kurie daug ką pasakojo, rodė, leido pabandyti (pvz., ventiliuoti, įvesti kateterį ar pan.), nešykštėjo patarimų ateičiai. Buvo ir tokių, kurie paklausinėdavo (pvz., kam naudojamas toks ar anaoks vaistas? Ką reikai daryti tokioje ar kitokioje situacijoje), duodavo praktinių užduočių (pvz., guli pacientas komoje - išegzaminuoti).
Dar teko iš arti susipažinti su skausmo klinika. Lietuvoje daug apie tai kalbama, tačiau mažai rodoma. Čekijoje iš arti pamačiau kas tai per dalykas, kam to reikia ir kokios procedūros ten atliekamos.