Miestas - Maribor
Atsiliepimais dalinasi – Dovile
Mainuose dalyvavo – 2010 metais
Miestas - Maribore visur keliavom pešciomis, nes tai nera didelis miestelis.
Praktika – Praktika atlikau anesteziologijos skyriuje. Kiekviena diena dirbdavau skirtingose operacinese, todel pamaciau ivairiausias operacijas. Mane pri˛iurejo skyriaus vedejas,taciau su juo dirbau gal tik kelias dienas. Bet tai išejo tik i nauda, nes susipa˛inau su kitais ligonines anesteziologais. Darbas buvo privalomas nuo 8 iki vidutiniškai 14 valandos. Per savo praktika išmokau intubuoti, leisti vaistus, bei igavau supratima apie anesteziologija.
Kelione - Aš keliavau lektuvu iki Vienos, o iš Vienos - traukiniu. Bilietai kainavo apie 1500 Lt.
Apgyvendinimas - Kambarys buvo dvivietis, galimybe prisijungti interneta. Kambarys sutvarkytas, švarus, man labai patiko. Tik dušas yra vienas visame aukšte,tad rytais budavo problemu... Ypac su vaikinais, tokiais kaip dabita meksikietis.
Maitinimas – Mus maitindavo du kart per diena. Rytais - ligonines valgykloje,o vakare eidavome i kavines. Maistas ten labai skanus! Priaugau 5 kilogramus.
Visa kita, kas netilpo – Buvo nerealu! Tikrai verta va˛iuoti.
El.paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.

 

Eglė, Slovėnija, Maribor, 2011 liepa
Įspūdžiai apie miestą: Miestas nedidelis, labai jaukus. Iki ligoninės ir praktiškai visur, kur gali reikėti, galima nueiti pėsčiomis, todėl nėra jokių išlaidų viešajam transportui (apart kelių atvejų, kai pavažiavom truputį toliau). Bendrabučiai šalia parko, pačiam centre, maistas puikus ir nemokamas (apmoka slovėnai), žmonės malonūs, o oras šiek tiek nenuspėjamas :D Visą savaitę karšta ir staiga per vieną dieną gali gerokai atvėsti, o kitą vėl "užpleškinti". Ten irgi lyja, bet ne tiek daug, kiek Lietuvoj :D Pirmą savaitę liepos dar vyko Lent festivalis, todėl žmonių buvo daugiau, po tos savaitės jų gerokai sumažėjo.
Įspūdžiai apie praktiką: Praktiką atlikau akušerijos - ginekologijos skyriuje. Pradedant ligonine, tai visas skyrius atnaujintas ir sutvarkytas, išplanavimas paprastas ir aiškus. Visi gydytojai noriai šneka angliškai, su kalba tikrai jokių keblumų nepasitaikė, jei ką, visada "pasimaišo" koks jaunesnis gydytojas, kuris jau tikrai gerai žino anglų :) Praktiniai dalykai priklauso nuo tavo noro ir ryžto ką nors išmokti ar padaryti (leidžia ir operacijose asistuoti, ir tepinėlius imti, ir apžiūrėti).

Atsiliepimais dalinasi: Dalia Dubakaitė
Šalis ir miestas, kuriame atlikai praktiką: Slovėnija, Ljubljana
Kada dalyvavai mainuose (metai): 2012 m. rugpjūtis
Įspūdžiai apie miestą: Miestas gražus (truputį Vilnių primena, pilis ant kalno); turi dviračių nuomos sistemą (užsiregistruoji internete, susimoki 3 eurus metams, ir naudojiesi... Nebuvo dienos, kad tais dviračiais nesinaudotume; ir į miestą (nors bendrabučiai 15-20 minučių pėsčiomis nuo centro), ir į ligoninę; ir naktį gerai grįžti iš kokio klubo. Dar yra tokia keliavimo sistema – panašiai kaip "keliauju iš taško A į tašką B, galiu pavežti", kuria visi vietiniai studentai naudojasi. Ir šiaip patogu ten keliauti, nes maža šalis. Maža, bet labai graži; turi ir kalnus, ir jūrą, ir ežerų, ir urvų, ir pilių...
Įspūdžiai apie praktiką: Atlikau praktiką pediatrijos skyriuje su portugale. Pirmą dieną buvome paklaustos, ar norėtume pamatyti kelis pediatrijos skyrius – žinoma, norėjome; todėl pagrindinis mentorius (vaikų gastroenterologas) pasistengė, kad pamatytume ir pulmonologijos, ir nefrologijos, ir neurologijos skyrius. Visuose buvome po savaitę. Visi keturi mentoriai puikiai kalbėjo angliškai; tačiau didžiausią įspūdį paliko pirmasis – jo net nespėdavome nieko paklausti, pats lakstydavo aplinkui ir klausdavo ʺdo you want to see endoscopy? do you wanna go there and there and there?ʺ Visur norėjome, tai ir lakstėme. Pastangas įvertinčiau 10+. Taigi matėme daug endoskopijų, kitų procedūrų; apklausinėjome ir apčiupinėjome daug ligoniukų (daugiausiai gastroenterologijos skyriuje - arba mamos kalbėdavo angliškai, vaikai nuo 14 m. jau patys atsakinėdavo; kitu atveju mentorius padėdavo). Kituose skyriuose taip pat buvo ką pamatyti ir padaryti, dalyvaudavom vizitacijose (irgi referuodavo angliškai dėl mūsų); matėm ir pasimokėm daryt spirometriją ir inkstų echoskopiją...ir t.t. Į klausimus mentoriai taip pat atsakinėdavo noriai ir išsamiai. Patys paklausdavo, matėsi, kad suinteresuoti, jog kažko ir mes išmoktume. Ir kontaktinis asmuo sakė, kad tie, kurie pasirinkdavo pediatrijos skyrių, visuomet likdavo labai patenkinti.