Mainai Turkija
Miestas - Antalija
Atsiliepimais dalinasi – Gediminas
Mainuose dalyvavo – 2010 metais
Miestas - Iki ligoninės eidavome pesčiomis apie 10 minucių. Mieste keliaujama autobusiukais, kaina ~3lt.
Praktika – Radiologijos skyriuje. Praktika labai patiko, gydytojai buvo be galo draugiški, paslaugūs ir malonūs. Sužinojau daugybę naujų dalykų, gavau asmeninių paskaitų iš neuroradiologijos profesoriaus, išmokau diferencijuoti daugybę ligų ir tikrai įdomiai ir naudingai praleidau laika. Ligoninėje būdavau nuo 9-os iki 16-17-os valandos. Lankymas buvo neprivalomas ir tikrai savanoriškas. Be to, ligoninėje buvo oro kondicionieriai, todėl tai irgi buvo stimulas pasilikti ilgiau.
Kelionė - Keliavome iš Rygos į Stambulą, kaina į vieną pusę - 103 eurai. Nuo Stambulo iki Antalijos keliavom autobusu, kas buvo klaida (12h kelionė, problematiškas bilietų įsigijimas ir t.t.). Geriausia ieškoti pigių bilietų skristi, nepasigailėsite.
Apgyvendinimas - Apgyvendinimas - prasčiausia Antalijos dalis. Vaikinų kambariai be elektros, be spynų, baldų ir patogumų. Dušai, tualetai ir prausykla - bendri ir tikrai ne pačios geriausios kokybės. Už keliasdešimt litų galima buvo naudotis bevieliu internetu, taciau mūsų aukšte jis neveike, tačiau bendrabutyje galima buvo naudotis internetu už kelis litus.
Maitinimas - Maitino vieną kartą per dieną darbo dienomis ligoninėje, dažniausiai būdavo nelabai skanu. Daugiausiai valgydavome bendrabučio valgykloje, kur pusryčiai kainuodavo apie 6lt, pietūs/vakarienė - 8-10lt. Nevalgykite mieste mėsos, kuri kainuoja mažiau nei 4-5 liras.
Visa kita, kas netilpo – Buvome pirmieji mainų studentai Antalijoje, todėl kilo nemažai organizacinių problemų, bet nauji draugai, viduržemio jūra, nuostabi gamta ir nauji įspudžiai atpirko visas bėdas. Turkai labai malonūs ir paslaugūs žmones. Būtina aplankyti Stambulą. Sėkmės
El.patas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.
Miestas - Edirne
Atsiliepimais dalinasi – Rita
Mainuose dalyvavo – 2010 metais
Miestas - Mieste mes važinėdavome autubusiukais, kuriuose būdavo gana ankšta. Vakarais taksi, kurie nebūdavo labai brangūs. Kadangi ligoninė turi savo miestelį, tai yra universitetas, konferencijų namai, studentų bendrabučiai, man iki ligoninės būdavo 5 min. kelio.
Praktika – Praktika atlikau anesteziologijos ir reanimacijos skyriuje. Praktikos planą sudarė skyriaus vadovė, pas kurią kas savaitę turėdavau atsiskaityti ir papasakoti ką pamačiau, ką išmokau padaryti ir ko tikiuosi kitą savaitę. Kasdien ligoninėje praleisdavau nuo 9 val. ryto iki 15-16 val. Praktika labai patiko, labai geranoriški buvo mano gydytojai. Išmokino daug naudingų dalykų: leido intubuoti, įvesti kateterius, bandžiau padaryti tracheostomą, padėdavau įvesti centrinius kateterius, gavau daug teorinių žinių, kurios man tikrai pravers ateityje.
Kelionė - Kadangi kelionė planavau iš anksto, tad gavau lėktuvo bilietus už 700 litų. Atskridau į Stambulą. Iš jo teko važiuoti autobusu apie 220km iki Edirnės.
Apgyvendinimas - Gyvenome svečių namuose, kuriuose apsistoja gydytojai ar kokie kiti svečiai, kurie atvažiuoja į ligoninę. Kambaryje gyvenome po du. Turėjome tikrai geras sąlygas, kiekvienas kambarys turėjo dušą, tualetą. Taip pat bendrame hole turėjome ir bevielį internetą. Gal šiek tiek trūko virtuvės... Pažymys 9 iš 10.
Maitinimas - Maitinimą gaudavome ligoninėje du kartus į dieną. Juokingiausia būdavo tas, kad ką valgydavome per pietus, tas būdavo ir vakarienei. Maistas ten išties truputį kitoks, kartais tekdavo ir vietinių paklausti kas tai yra ir kaip tai valgyti. Šiaip turkai garsėja vaišingumu, tad kol būdavome ligoninėje, eidavome su daktarais užkandžiauti kokius penkis kartus per diena. Kadangi Turkija yra musulmoniška šalis, teko susipažinti ir su jų religija, t.y. su ramadanu. Per visą dieną musulmonai negalėdavo valgyti ir gerti kol saulė nusileis, o vakare prasidėdavo maisto švente, į kurią būdavome įtraukti ir mes.
Visa kita, kas netilpo – Kelionė iš tiesų labai patiko, teko pakeliaut ir po dalį Turkijos, išbandyti turkiškas pirtis, paplūdimius, apsilankyti jų mečetėse ir bazaruose. Truputį pasigedome vietinės organizacijos ir socialinės programos, nes mūsų koordinatorius buvo tik vienas ir nespėdavo visu mūsų sužiūrėti ir mus užimti. Daug ką susiplanavome patys.
El.patas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.
Atsiliepimais dalinasi: Jurgina
Šalis ir miestas, kuriame atlikai praktiką: Turkija Kayseri
Kada dalyvavai mainuose(metai): 2011
Įspūdžiai apie miestą: Temperatūra apie 35 laipsnius, sausas karštis. Kambariai neblogi, tik nėra kur maisto gamintis, todėl nerekomenduočiau ten važiuoti ramadano metu, nes ten visi restoranai, esantys meiste užsidaro. Mieste nėra klubų, gerti alkoholio viešoje vietoje draudžiama, restoranuose alkoholio taip pat neparduoda (išskyrus „Hilton“ ir tą, kur mes gyvenom (apačioje buvo restoranas, bet jame baisiai brangiai parduodavo alkoholį)). Šiaip miestas labai tvarkingas kaip Turkijoje ir saugus, žmonės labai draugiški.
Įspūdžiai apie praktiką Dermatovenerologijos. Mane prižiūrėję daktarai kalbėjo angliškai, aišku ne tobulai, bet apie ligas, gydymą, pacientų anamnezes ir panašiai, puikiai papasakodavo. Visi visur man viską rodė ir norėjo vestis ir viską rodyti. Mane mokė: atlikdavau apžiūrą, tada klausdavo mano diagnozės ir gydymo, jei suklysdavau duodavo literatūros paskaityti arba papasakodavo. Tik Turkijoje daktarai vyrai, kartais būna per daug draugiški, tai siūlyčiau su jais nepietauti ir panašiai.
Įspūdžiai apie kelionę Kelionė kainavo apie 1400 lt, užtruko 2 paras (iš Stanbulo apie 12h važiavom autobusu iki savo miesto), o vėliau ten visų savo išlaidų neskaičiavau, bet manau kokių 4000 lt reiktėtų.
Įspūdžiai apie - apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas Gyvenom tokiam pusiau kambaryje senoviniam koledže, kuris yra parke. Kambarys visas kreivas, kimšdavosi kriauklė, bet šiaip buvo fainas ir jaukus. Geriau už mūsų bendrabučius tai tikrai. Gyvenom dviese ir turėjome savo vonią ir tualetą. Nebuvo kur gamintis maisto ir skalbtis rūbų, tad teko ištisai skalbti rankomis.
Įspūdžiai apie maitinimą Gaudavom tik pusryčius, jie buvo gausūs ir visai neblogi.
Kontaktiniai duomenys Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.
Atsiliepimais dalinasi: Inga
Šalis ir miestas, kuriame atlikai praktiką: Turkija, Ankara
Kada dalyvavai mainuose(metai): 2011
Įspūdžiai apie - miestą: Ankara –Turkijos sostinė. Didžiulis, saulėtas, karštas miestas. Žmonių srautai, kebabų kvapai, turkiška muzika, mečečių šaukimai maldai, Ataturk‘as, pamišę vairuotojai , aukštai iškelta Turkijos vėliava – tai, ką galima ten pamatyti iš pirmo žvilgsnio. Ankara kaip miestas nėra įspūdingas, čia nėra gausybės turistus traukiančių objektų, bet čia yra nuostabūs parkai, nuostabios istorinės kvapą atimančios ir susimąstyti apie patriotiškumą verčiančios vietos. Sutikti žmonės paliko gražiausius atsiminimus. Mus visą mėnesį lydėjo vietinė vasaros mainų grupė, kuri buvo nusiteikusi ypatingai draugiškai. Nei sykio nebuvo atsakyta neigiamai į jokį prašymą. Visuomet jautėm globą, šilumą, draugiškumą.
Įspūdžiai apie - praktiką: Dalyvavau moksliniuose mainuose, patekau į farmakologijos skyrių. Man labai pasisekė, kad buvau labai modernioj laboratorijoj, kurioj yra dirbami keli moskliniai darbai vienu metu. Man buvo rodoma viskas, kas tik buvo įmanoma. Ne tik rodoma, pasakojama, mokoma viskuo naudotis, bet ir pati dalyvavau rimtame moksliniame tyrime, kuris vis dar tęsiasi, tik jau be manęs. Be viso to, gavau krūvą naujų žinių ne tik apie pačią farmakologiją, bet ir apie laboratorijos, mokslininko gyvenimą. Profesoriai dirbę su manim ir visas kitas personalas buvo puikiai įvaldę anglų kalbą, tad nebuvo jokių susikalbėjimo bėdų.
Įspūdžiai apie - kelionę: Lėktuvu skridau į Stambulą (bilieto kaina į abi puses 750Lt). Iš Stambulo į Ankarą nuvykau autobusu (vienos pusės kaina apie 45 Lt). Ankaros mainų komanda buvo sudėjusi visą įmanomą informaciją apie atvykimą iš Stambulo pas juos, tad jokių bėdų nebuvo. Ankaroj buvau pasitikta savo CP.
Įspūdžiai apie - apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas: Vaikinai ir merginos gyveno atskiruose bendrabučiuose. Mūsų, mergaičių, bendrabutis buvo beveik puikus. Bendrabutis įsikūręs medicinos fakulteto teritorijoje. Pačiame bendrabutyje švarūs, erdvūs, jaukūs kambariai. Turėjau nuosavą lovą triviečiame kambaryje, kuriame gyvenau viena, darbo stalą, šaldytuvą, spintą, valgomąjį stalą,veidrodį. Turėjome kompiuterių klasę su internetu, skalbyklą, džiovyklą, lyginimo patalpą, virtuvę, kurioje buvo viskas, ant ko galima būtų pasigaminti šilto maisto, išskyrus tai, kuo galima būtų gamintis (keptuvės, puodai, kiti indai). Pati teritorija įsikūrusi netoli militaristinės zonos, tad tai buvo labai saugi vieta. Negana to, bendrabučio apsauga buvo labai griežta (jei ne CP, būtume turėjusios bėdų dėl vėlesnio grįžinėjimo ir išvažinėjimo į visokias keliones kelioms dienoms). Iš bendrabučio teritorijos važinėjo nemokamas universiteto autobusas, kuris vežė nuo vienos ligoninės iki kitos, tad nebuvo bėdų dėl nuvykimo į laboratoriją. Šalia turėjome šviežių vaisių turgelį, maisto prekių parduotuvę, metro. Tad buvo sudarytos visos sąlygos komfortabiliam gyvenimui.
Įspūdžiai apie - maitinimą: Darbo dienomis turėjome nemokamus pietus universiteto valgykloje, kurioje stalai būdavo serviruojami, o maistą išnešiodavo padavėjas. Nei karto neteko valgyti vienodų patiekalų, nors ir buvo noras suvalgyti ką nors pakartotinai. Pietūs būdavo sotūs: sriuba, košė prie sriubos (taip jau jie valgo), karštas patiekalas, salotos, desertas. Jei ir būdavo kažkam mažai, bet kada galima buvo prašyti papildymo. Patys turkai yra labai vaišingi žmonės, todėl ne kartą teko eiti pietauti, vakarieniauti kartu su savo profesoriais bei kitais CP į turkiškus restoranus ir skanauti turkiškais patiekalais, kurių meniu yra neišsenkamas (ypač desertų). Be to, mūsų CP buvo surengę mums turkišką vakarą su turkiška gyva muzika, šokiais, dainomis, valgiais ir gėrimais. Tad turkiško kebabo atsivalgiau per akis.
Visa kita, kas netilpo: ISIC'as ten negalioja. Susisiekimui naudojome metro, kurio bilietams nuolaidą gavom tik įsigudrinę: tiesiog pirštu parodydavom į studentams skirtus bilietus ir nepratardavom nė žodžio. Kadangi niekas jokių dokumentų neprašydavo, puikiai prasisukdavom.
Atsiliepimais dalinasi – Gediminas
Mainuose dalyvavo – 2010 metais
Miestas - Iki ligoninės eidavome pesčiomis apie 10 minucių. Mieste keliaujama autobusiukais, kaina ~3lt.
Praktika – Radiologijos skyriuje. Praktika labai patiko, gydytojai buvo be galo draugiški, paslaugūs ir malonūs. Sužinojau daugybę naujų dalykų, gavau asmeninių paskaitų iš neuroradiologijos profesoriaus, išmokau diferencijuoti daugybę ligų ir tikrai įdomiai ir naudingai praleidau laika. Ligoninėje būdavau nuo 9-os iki 16-17-os valandos. Lankymas buvo neprivalomas ir tikrai savanoriškas. Be to, ligoninėje buvo oro kondicionieriai, todėl tai irgi buvo stimulas pasilikti ilgiau.
Kelionė - Keliavome iš Rygos į Stambulą, kaina į vieną pusę - 103 eurai. Nuo Stambulo iki Antalijos keliavom autobusu, kas buvo klaida (12h kelionė, problematiškas bilietų įsigijimas ir t.t.). Geriausia ieškoti pigių bilietų skristi, nepasigailėsite.
Apgyvendinimas - Apgyvendinimas - prasčiausia Antalijos dalis. Vaikinų kambariai be elektros, be spynų, baldų ir patogumų. Dušai, tualetai ir prausykla - bendri ir tikrai ne pačios geriausios kokybės. Už keliasdešimt litų galima buvo naudotis bevieliu internetu, taciau mūsų aukšte jis neveike, tačiau bendrabutyje galima buvo naudotis internetu už kelis litus.
Maitinimas - Maitino vieną kartą per dieną darbo dienomis ligoninėje, dažniausiai būdavo nelabai skanu. Daugiausiai valgydavome bendrabučio valgykloje, kur pusryčiai kainuodavo apie 6lt, pietūs/vakarienė - 8-10lt. Nevalgykite mieste mėsos, kuri kainuoja mažiau nei 4-5 liras.
Visa kita, kas netilpo – Buvome pirmieji mainų studentai Antalijoje, todėl kilo nemažai organizacinių problemų, bet nauji draugai, viduržemio jūra, nuostabi gamta ir nauji įspudžiai atpirko visas bėdas. Turkai labai malonūs ir paslaugūs žmones. Būtina aplankyti Stambulą. Sėkmės
El.patas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.
Miestas - Edirne
Atsiliepimais dalinasi – Rita
Mainuose dalyvavo – 2010 metais
Miestas - Mieste mes važinėdavome autubusiukais, kuriuose būdavo gana ankšta. Vakarais taksi, kurie nebūdavo labai brangūs. Kadangi ligoninė turi savo miestelį, tai yra universitetas, konferencijų namai, studentų bendrabučiai, man iki ligoninės būdavo 5 min. kelio.
Praktika – Praktika atlikau anesteziologijos ir reanimacijos skyriuje. Praktikos planą sudarė skyriaus vadovė, pas kurią kas savaitę turėdavau atsiskaityti ir papasakoti ką pamačiau, ką išmokau padaryti ir ko tikiuosi kitą savaitę. Kasdien ligoninėje praleisdavau nuo 9 val. ryto iki 15-16 val. Praktika labai patiko, labai geranoriški buvo mano gydytojai. Išmokino daug naudingų dalykų: leido intubuoti, įvesti kateterius, bandžiau padaryti tracheostomą, padėdavau įvesti centrinius kateterius, gavau daug teorinių žinių, kurios man tikrai pravers ateityje.
Kelionė - Kadangi kelionė planavau iš anksto, tad gavau lėktuvo bilietus už 700 litų. Atskridau į Stambulą. Iš jo teko važiuoti autobusu apie 220km iki Edirnės.
Apgyvendinimas - Gyvenome svečių namuose, kuriuose apsistoja gydytojai ar kokie kiti svečiai, kurie atvažiuoja į ligoninę. Kambaryje gyvenome po du. Turėjome tikrai geras sąlygas, kiekvienas kambarys turėjo dušą, tualetą. Taip pat bendrame hole turėjome ir bevielį internetą. Gal šiek tiek trūko virtuvės... Pažymys 9 iš 10.
Maitinimas - Maitinimą gaudavome ligoninėje du kartus į dieną. Juokingiausia būdavo tas, kad ką valgydavome per pietus, tas būdavo ir vakarienei. Maistas ten išties truputį kitoks, kartais tekdavo ir vietinių paklausti kas tai yra ir kaip tai valgyti. Šiaip turkai garsėja vaišingumu, tad kol būdavome ligoninėje, eidavome su daktarais užkandžiauti kokius penkis kartus per diena. Kadangi Turkija yra musulmoniška šalis, teko susipažinti ir su jų religija, t.y. su ramadanu. Per visą dieną musulmonai negalėdavo valgyti ir gerti kol saulė nusileis, o vakare prasidėdavo maisto švente, į kurią būdavome įtraukti ir mes.
Visa kita, kas netilpo – Kelionė iš tiesų labai patiko, teko pakeliaut ir po dalį Turkijos, išbandyti turkiškas pirtis, paplūdimius, apsilankyti jų mečetėse ir bazaruose. Truputį pasigedome vietinės organizacijos ir socialinės programos, nes mūsų koordinatorius buvo tik vienas ir nespėdavo visu mūsų sužiūrėti ir mus užimti. Daug ką susiplanavome patys.
El.patas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.
Atsiliepimais dalinasi: Jurgina
Šalis ir miestas, kuriame atlikai praktiką: Turkija Kayseri
Kada dalyvavai mainuose(metai): 2011
Įspūdžiai apie miestą: Temperatūra apie 35 laipsnius, sausas karštis. Kambariai neblogi, tik nėra kur maisto gamintis, todėl nerekomenduočiau ten važiuoti ramadano metu, nes ten visi restoranai, esantys meiste užsidaro. Mieste nėra klubų, gerti alkoholio viešoje vietoje draudžiama, restoranuose alkoholio taip pat neparduoda (išskyrus „Hilton“ ir tą, kur mes gyvenom (apačioje buvo restoranas, bet jame baisiai brangiai parduodavo alkoholį)). Šiaip miestas labai tvarkingas kaip Turkijoje ir saugus, žmonės labai draugiški.
Įspūdžiai apie praktiką Dermatovenerologijos. Mane prižiūrėję daktarai kalbėjo angliškai, aišku ne tobulai, bet apie ligas, gydymą, pacientų anamnezes ir panašiai, puikiai papasakodavo. Visi visur man viską rodė ir norėjo vestis ir viską rodyti. Mane mokė: atlikdavau apžiūrą, tada klausdavo mano diagnozės ir gydymo, jei suklysdavau duodavo literatūros paskaityti arba papasakodavo. Tik Turkijoje daktarai vyrai, kartais būna per daug draugiški, tai siūlyčiau su jais nepietauti ir panašiai.
Įspūdžiai apie kelionę Kelionė kainavo apie 1400 lt, užtruko 2 paras (iš Stanbulo apie 12h važiavom autobusu iki savo miesto), o vėliau ten visų savo išlaidų neskaičiavau, bet manau kokių 4000 lt reiktėtų.
Įspūdžiai apie - apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas Gyvenom tokiam pusiau kambaryje senoviniam koledže, kuris yra parke. Kambarys visas kreivas, kimšdavosi kriauklė, bet šiaip buvo fainas ir jaukus. Geriau už mūsų bendrabučius tai tikrai. Gyvenom dviese ir turėjome savo vonią ir tualetą. Nebuvo kur gamintis maisto ir skalbtis rūbų, tad teko ištisai skalbti rankomis.
Įspūdžiai apie maitinimą Gaudavom tik pusryčius, jie buvo gausūs ir visai neblogi.
Kontaktiniai duomenys Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.
Atsiliepimais dalinasi: Inga
Šalis ir miestas, kuriame atlikai praktiką: Turkija, Ankara
Kada dalyvavai mainuose(metai): 2011
Įspūdžiai apie - miestą: Ankara –Turkijos sostinė. Didžiulis, saulėtas, karštas miestas. Žmonių srautai, kebabų kvapai, turkiška muzika, mečečių šaukimai maldai, Ataturk‘as, pamišę vairuotojai , aukštai iškelta Turkijos vėliava – tai, ką galima ten pamatyti iš pirmo žvilgsnio. Ankara kaip miestas nėra įspūdingas, čia nėra gausybės turistus traukiančių objektų, bet čia yra nuostabūs parkai, nuostabios istorinės kvapą atimančios ir susimąstyti apie patriotiškumą verčiančios vietos. Sutikti žmonės paliko gražiausius atsiminimus. Mus visą mėnesį lydėjo vietinė vasaros mainų grupė, kuri buvo nusiteikusi ypatingai draugiškai. Nei sykio nebuvo atsakyta neigiamai į jokį prašymą. Visuomet jautėm globą, šilumą, draugiškumą.
Įspūdžiai apie - praktiką: Dalyvavau moksliniuose mainuose, patekau į farmakologijos skyrių. Man labai pasisekė, kad buvau labai modernioj laboratorijoj, kurioj yra dirbami keli moskliniai darbai vienu metu. Man buvo rodoma viskas, kas tik buvo įmanoma. Ne tik rodoma, pasakojama, mokoma viskuo naudotis, bet ir pati dalyvavau rimtame moksliniame tyrime, kuris vis dar tęsiasi, tik jau be manęs. Be viso to, gavau krūvą naujų žinių ne tik apie pačią farmakologiją, bet ir apie laboratorijos, mokslininko gyvenimą. Profesoriai dirbę su manim ir visas kitas personalas buvo puikiai įvaldę anglų kalbą, tad nebuvo jokių susikalbėjimo bėdų.
Įspūdžiai apie - kelionę: Lėktuvu skridau į Stambulą (bilieto kaina į abi puses 750Lt). Iš Stambulo į Ankarą nuvykau autobusu (vienos pusės kaina apie 45 Lt). Ankaros mainų komanda buvo sudėjusi visą įmanomą informaciją apie atvykimą iš Stambulo pas juos, tad jokių bėdų nebuvo. Ankaroj buvau pasitikta savo CP.
Įspūdžiai apie - apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas: Vaikinai ir merginos gyveno atskiruose bendrabučiuose. Mūsų, mergaičių, bendrabutis buvo beveik puikus. Bendrabutis įsikūręs medicinos fakulteto teritorijoje. Pačiame bendrabutyje švarūs, erdvūs, jaukūs kambariai. Turėjau nuosavą lovą triviečiame kambaryje, kuriame gyvenau viena, darbo stalą, šaldytuvą, spintą, valgomąjį stalą,veidrodį. Turėjome kompiuterių klasę su internetu, skalbyklą, džiovyklą, lyginimo patalpą, virtuvę, kurioje buvo viskas, ant ko galima būtų pasigaminti šilto maisto, išskyrus tai, kuo galima būtų gamintis (keptuvės, puodai, kiti indai). Pati teritorija įsikūrusi netoli militaristinės zonos, tad tai buvo labai saugi vieta. Negana to, bendrabučio apsauga buvo labai griežta (jei ne CP, būtume turėjusios bėdų dėl vėlesnio grįžinėjimo ir išvažinėjimo į visokias keliones kelioms dienoms). Iš bendrabučio teritorijos važinėjo nemokamas universiteto autobusas, kuris vežė nuo vienos ligoninės iki kitos, tad nebuvo bėdų dėl nuvykimo į laboratoriją. Šalia turėjome šviežių vaisių turgelį, maisto prekių parduotuvę, metro. Tad buvo sudarytos visos sąlygos komfortabiliam gyvenimui.
Įspūdžiai apie - maitinimą: Darbo dienomis turėjome nemokamus pietus universiteto valgykloje, kurioje stalai būdavo serviruojami, o maistą išnešiodavo padavėjas. Nei karto neteko valgyti vienodų patiekalų, nors ir buvo noras suvalgyti ką nors pakartotinai. Pietūs būdavo sotūs: sriuba, košė prie sriubos (taip jau jie valgo), karštas patiekalas, salotos, desertas. Jei ir būdavo kažkam mažai, bet kada galima buvo prašyti papildymo. Patys turkai yra labai vaišingi žmonės, todėl ne kartą teko eiti pietauti, vakarieniauti kartu su savo profesoriais bei kitais CP į turkiškus restoranus ir skanauti turkiškais patiekalais, kurių meniu yra neišsenkamas (ypač desertų). Be to, mūsų CP buvo surengę mums turkišką vakarą su turkiška gyva muzika, šokiais, dainomis, valgiais ir gėrimais. Tad turkiško kebabo atsivalgiau per akis.
Visa kita, kas netilpo: ISIC'as ten negalioja. Susisiekimui naudojome metro, kurio bilietams nuolaidą gavom tik įsigudrinę: tiesiog pirštu parodydavom į studentams skirtus bilietus ir nepratardavom nė žodžio. Kadangi niekas jokių dokumentų neprašydavo, puikiai prasisukdavom.